Tinklapio naujienos

Malkų kainos

ML-I (U) - 41,50;

ML-I (Ą) - 27,00;

ML-I (B) - 22,00;

ML-II - 19,00;

ML-III - 19,00;

Kainos nurodytos be PVM.

Urėdijos darbo laikas

Pirmadieniais - ketvirtadieniais 7:30-16.30

Penktadieniais 7:30-15:15

 

Pietų pertrauka 11:30 - 12:15

miskininkystes baneris

Dabar svetainėje 12 svečiai (-ių) ir narių nėra

Ir lapkritį gali išaušti šilkinis rytas...

Birutė NENĖNIENĖ

"Utenos diena"

Lapkričio 10-ąją Utenos Kultūros centro (KC) Dailės galerijoje atidaryta uteniškių Kaupų – architekto Juozo fotografijų ir miškininkės Aurelijos piešinių ant šilko paroda „Šilkinis rytas“ labai ryškiai kontrastuoja su pilka ir tamsia šio rudens atmosfera.

Bendras vardiklis – gamta

Gamtos fotografas ir miškininkė... Šeiminis ir kūrybinis tandemas, kurių gyvenimas ir kūryba vienaip ar kitaip neatsiejama nuo gamtos. Pirmoji personalinė J. Kaupo gamtos fotografijų paroda „Laiškai iš miško“ pernai rudenį vyko toje pat galerijoje, kur šiuo metu greta gamtos fotografijų su, matyt, neišvengiamai šiam autoriui būtinais literatūriniais liudijimais lengvai plevena efemeriški ir subtilūs Aurelijos piešiniai ant šilko. Šilkas čia – tik medžiagos rūšis, pavadinimas, o iš tiesų – gamtiniais motyvais specialiais dažais margintos buvusios baltos indiškos skaros – lengvos, trapios ir šiek tiek egzotiškos – su gėlių žiedais, drugiais. Net nekyla abejonių, kad abu kūrėjus vienija visų pirma gamta. Ir dar – poezija ar tiesiog meninis žodis, kurio, norėdami būti geriau suprasti ar išsireikšti patys, griebiasi abu sutuoktiniai.

 

1
2
3
4
5
6
7
8
9
1/9 
start stop bwd fwd

 

 

 

Neatsitiktinai ir paroda „Šilkinis rytas“ prasidėjo Aurelijos perskaitytu lenkų poeto Leopoldo Stafo (1878-1957) eilėraščiu „Meilė“:

Tave mylėjau, medi, kai miške stovėjai,

Pušie ir skroble, ąžuole ir uosi kietas,

Vėsa kvepėjęs ir saulės medumi aplietas,

Šaknim įkibęs žemėn, į dausas žiūrėjai.

Galvojau su tavim kartu, kai plakė lietūs,

Kai draskė, debesis atnešę, šiurpūs vėjai,

O šįryt tu sienoju virsti privalėjai,

Gražus, vešlus, stiprus, bet nugalėtas.

Aukštybes atsisveikink, vėją, šilą, dangų,

Griūk nuo kirvio smūgio ir nuo mano rankų.

Dar sušlami, pajutęs paskutinį kirtį,

Aš iš didžiulės meilės atnešiau tau mirtį.

Tašydamas kamieną, gulintį prie kojų,

Delnų jėga myliu tave, kirviu galvoju.

Toks, ir tik toks, deja, net ir labai gamtą mylinčio žmogaus santykis su jį supančiu gyvuoju pasauliu – tarsi savotiškas kelias į žvaigždes per kančias. O apibūdindama ypatingą poros santykį su mus supančiu gamtos pasauliu, moteris pasirėmė ir savąja profesine patirtimi: „Švelnus gamtos didingumas, ramumas, pastovumas ir, palyginus su žmogaus amžiumi, jos amžinumas, - štai kas traukia mus prie jos. Todėl ir dirbant miške svarbiausia kuo mažiau pakenkti gamtai. Deja, žmogus yra ne tik gamtos vaikas, bet ir vartotojas. Jis nenori matyti, kaip kertami medžiai, bet nori gyventi mediniame name, sėdėti prie medinio stalo ir rašyti ant popieriaus“. (Labai gerai, jei atpažįstame save, liūdniau – jei įžvelgiame tik kitus. – Aut.)

Nesvetima ir literatūra

„Gamtos harmonija – jos tvarkinga netvarka – visada traukia žmones“, – dar vieną mūsų visų santykių su mus supančiu pasauliu aspektą pabrėžia laisvalaikiu vis dažniau kūrybai atsiduodanti miškininkė, kukliai pabrėždama, kad pagrindinis jų meninės kūrybos variklis ir bendros parodos „Šilkinis rytas“ iniciatorius yra vyras Juozas. Moteris nesureikšmina ir savo santykio su literatūra, save vadindama tik „kitų kūrybos skaitytoja“, tačiau neslepia Juozo kūrybiškumo, kuris šioje ekspozicijoje kiekvienai nuotraukai yra parašęs savų tekstų. „Utenos dienos“ skaitytojams pateikiame vieną iš jų, lydintį nuotrauką „Vienatvė“ su rūke skendinčio ežero krante užmiršta sena valtimi:

... Ilgam sustojus, vieniša,

Prisiminimais prirakinta,

Grandinė surūdijus ir spyna...

Pakilus vėjui, atsisukus į namus,

Aklais langais, takeliais neišmintais...

Balsai vaikų

Į suolo medį įsigėrę,

Suknelės šilko kvapas,

Pasilikęs ant suolų.

Įsimylėjęs juokas

Girdisi rūke

Iš būto laiko.

Prisiminimai sunkias

Pro supuvusias lentas...

Nuskęsti reiktų

Iki saulė patekės,

Deja, labai lėtai

Nendrynuose siūbuoja laikas...

Taigi neužtenka vien akimis apeiti šiųmečių J. Kaupo nuotraukų, reikia perskaityti ir jų „lydraščius“, o kai kurie iš jų gali būti labai netikėti ir net aktualūs. Kad ir „Išeinančios pušys“, primenančios skaudžią mūsų dabarties realiją – emigraciją.

Šilkinė ir renginio atmosfera

Nors ekspozicijos pavadinimas „Šilkinis rytas“ nėra tematiškai ar kaip kitaip inspiruotas ar motyvuotas, tačiau šilkinės jo faktūros ar atspalvio nepaneigsi. Prie šio įvaizdžio prisidėjo ir Utenos KC akustinės muzikos grupės atliekama muzika, o ypač – Rimantas Sinica, atlikęs populiarią dainą „Tobulas rytas“.

Parodos autorius sveikino ir dėkojo Dailės galerijos koordinatorė Falmira Sinicienė, Utenos r. savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis“ prezidentas Rimantas Udras, negailėjęs itin šiltų žodžių kolegos Juozo fotografijų išskirtinei kokybei.

Paroda veiks iki gruodžio 13 d.