Susipažinkite su Utenos miškų urėdija

Utenos miškų urėdija įkurta 1921 metais jos administracinis centras buvo netoli Anykščių, Pavariuose. Tuo metu urėdija buvo suskirstyta į 4 girininkijas: Anykščių, Užpalių, Utenos, Tauragnų. 1947 metais, urėdija perkelta į Uteną, tuo metu jos plotas buvo beveik 57,5 tūkst. ha, miškai buvo paskirstyti 8 girininkijoms. Vėliau pavadinta miškų ūkiu, miško pramonės ūkiu išbuvusi 12 metų Švenčionėlių susivienijime, po visų reorganizacijų, 1990 metais tampa miškų urėdija ir prijungus kolūkinius miškus plotas pasiekia 72 tūkst. ha. Pagal bendrą miškų urėdijos teritorijoje esančių miškų plotą Utenos miškų urėdija yra viena iš didžiausių Lietuvoje. Tais pačiais metais pradėtas miškų grąžinimas buvusiems savininkams. Dabar urėdija išsidėsčiusi Utenos ir Molėtų rajonuose, nors nedideli miškų plotai siekia Anykščių, Ignalinos, Švenčionių ir Zarasų raj.

2003 m. Utenos miškų urėdijoje dirbo 70 žmonių, ji padalinta į 8 girininkijas: Balčių, Bijutiškio, Dubingių, Kuktiškių, Rudesos, Utenos, Videniškio, Vyžuonų. Šiuo metu urėdija padalinta į 7 girininkijas, 2007 metais panaikinta Bijutiškio girininkija, jos plotus išdalinant 3 gretimoms girininkijoms: Videniškio, Rudesos bei Dubingių.

Valstybiniai miškai užima apie 17% visų urėdijos miškų, o privatūs ir privatizavimui rezervuoti miškai - apie 83%.

Utenos miškų urėdijos miškingumas 29%, mažesnis  nei Lietuvos miškingumas (31,2%).

Urėdijos miškai išsidraikę Šventosios ir Žeimenos upių baseinuose. Teritorijoje yra daugiau nei 420 ežerų iš jų Aisetas, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Stirniai, Siesartis - yra vieni iš gražiausių. Čia srūva 15 upių ir upelių, raitosi 1337 km kelių. Dalį urėdijos ploto užima saugomos teritorijos : Asvejos ir Labanoro regioniniai parkai bei 13 įvairios paskirties gamtos draustinių.

Galima suskaičiuoti 101 senovės praeities liudininkų - senkapių, pilkapynų, piliakalnių, senovinių gyvenviečių. Urėdijos teritorijoje yra 2 gamtos paminklai, Rudesos girininkijoje "Dvikamienė pušis" ir Dubingių girininkijoje senovės laikus menantis "Alkūnų ąžuolas".

Urėdijos miškai gausūs medžių įvairove. Urėdijos miškuose vyrauja spygliuočiai, kurie užima 69% iš kurių pušynai sudaro 42% visų urėdijos miškų, eglynai - 27, kietieji lapuočiai - 7, iš jų ąžuolynai - 4%, beržynai-13, drebulynai-5, uosynai, juodalksnynai ir baltalksnynai po 3%. Brandžių medynų - 3228 ha.

Valstybiniai miškai pagal paskirtį ir svarbą skirstomi į 4 grupes. I gr. - rezervatiniai miškai (0,2% visų urėdijos miškų), IIgr. - ekologines sistemas išsaugantys ir poilsiniai (13%), IIIgr. - įvairios paskirties apsauginiai (21,5%), IV gr. - ūkiniai (63,3%).

Urėdijos miškai nuolat atkuriami, atsodinami. Kiekvienais metais urėdija atželdo apie 130 ha - plynųjų kirtimų biržių ir įveisia naujų miškų 120 ha plote. Miškų plotai plečiami buvusiose žemės ūkio paskirties žemėse. Urėdijoje vykdoma ąžuolynų plėtros programa.

I gr. - miškai nekertami, neatsodinami. Šioje miškų grupėje jokia ūkinė veikla nevykdoma, čia tvarkosi pati gamta, vyksta natūralūs procesai.

II gr. šiuose miškuose vykdomi atkuriamieji kirtimai. Medžiai kertami pasiekę brandą, pušys, sulaukusios 170 metų, eglės - 120, ąžuolai -200, beržai - 90.

Kertamą miško fondą sudaro brandūs III ir IV gr. ūkiniai miškai. Miškotvarkos nustatyta  pagrindinių kirtimų metinė apimtis 38,8 tūkst. m³, kertama apie 35 tūkst. m³.

Miškotvarkos numatytos miškų atkūrimo darbų apimtys yra 130 ha, urėdija paprastai želdo apie 150 ha. Kad urėdijos miškuose būtų veisiami sveiki ir stiprūs medynai, urėdija turi savo medelyną, kuriame išaugina sodinukus ne tik savo miškų reikmėms, bet ir tenkina privatininkų norą įsigyti sodinukų.

Utenos urėdijai priklausančiuose plotuose gausu įvairių žvėrių. Kadangi žvėrys pridaro nemažai žalos jaunam miškui, jų skaičius nuolat reguliuojamas. Tuo užsiima medžioklės būreliai, kurių urėdijos teritorijoje yra virš 30. Plotų skirtų profesionaliai medžioklei plėtoti urėdija neturi.